užuobėga

užúobėga sf. (1) BI41 1. priebėga, prieglauda: Jis mieste nepražus, ten turi gerą užúobėgą Jnš. Suteik užuobėgą ir vietos duok nakvynei rš. Kiti trys velniai, užlaužę uodegas, iš visų jėgų spruko į savo požemines užuobėgas rš. 2. kar. skriejančio taikinio ir iššauto sviedinio trajektorijos, jų susikirtimo apskaičiavimas: Užuobėgos taškas nustatomas, matuojant taikinio koordinates, skriejimo greitį, kitus parametrus LTEX542. Zenitininkai taikydavo su užuobėga rš. Sūnus aiškino apie užuobėgą, šaudymo aukštį rš.